Lietuviškos terminologijos įpatumai

11st Jun 2007Archyvas, Kompiuteriai ir Internetas, Archyvas, Pamąstymai, Lietuvių kalba, Archyvas, Pamąstymai, Archyvas, pixel.lt, Archyvas, Straipsniai

Straipsnis pirmą kartą publikuotas pixel.lt 2oo7 metų sausio 23 d.

Nusprendžiau kad atėjo metas pixel.lt skaitytojams ir komentuotojams pateikti šią opią ir svarbią temą. Tikrai nesitikiu, kad mano nuomonė bus priimtina jums visiems, ir iš tiesų labai tikiuosi, kad atsiras žmonių, norinčių ir galinčių šia tema diskutuoti.
Pirmiausiai noriu pabrėžti, kad esu už kompiuterijos terminų ir programų lietuvinimą. Už protingą lietuvininimą. Šiuo atveju pabrėžiu žodį ‘protingas’, nes tenka pripažinti, kad lietuvių terminologijos strategams to protingumo kartais pritrūksta.

Mintis parašyti šį straipsnį kilo tuomet, kai “Kompiuterija-PC World” žurnale aptikau viename forume dar 2005 metų rugpjūtį savo išsakytą mintį:

Pagrindinė terminų lietuvinimo problema: kalbininkai lietuvindami terminus atsižvelgia tik į jų suderinamumą su lietuvių kalbos gramatika ir žodynu, žodžių darybos taisyklėmis. Tačiau pamirštama keletas labai svarbių dalykų – kalbos ekonomijos dėsnis, teriminų patogumas ir aiškumas vartotojui. Be šių trijų faktorių joks terminas neišstums iš profesinio slengo ten įsišaknijusių svetimybių. Pavyzdžiui juokingai skamba bandymas žodį “hostas” pakeisti tokiu griozdu kaip “pagrindinis sistemos kompiuteris”.

Tai, kad tokia sena mintis buvo prikelta ir paskelbta viename iš didžiausių šalies IT leidinių veikiausiai rodo du dalykus. Pirma – šie teiginiai vis dar yra aktualūs ir mūsų terminologija vis dar turi problemų. Antra – nepakankamai daug žmonių ir nepakankamai dažnai kalba apie šiuos dalykus. Taigi šiuo straipsniu tikiuosi pasiekti du tikslus – apžvelgti, kaip šiuo metu sekasi lietuviškų IT terminų darybos kalviams ir paskatinti didesnį skaičių žmonių domėtis ir kalbėti apie lietuviškąją IT terminologiją.

Žodynai

Taigi, kaip mums sekasi? Pirmiausiai, smagu matyti Enciklopedinį kompiuterijos terminų žodyną. Gaila, kad jis toks nepopuliarus – mano vizitas buvo vos 1225-tas nuo 2005-10-19. 2005 metais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotas, parengtas žmonių, kurių pavardės girdėtos daugeliui su informatika mokykloje susidurusių žmonių: Valentinos Dagienės, Gintauto Grigo… Atrodo turėtų būti pakankamai rimtas ir naudingas produktas. Tad kodėl niekas juo nesinaudoja? Pirmiausiai į akis krenta paskutinio atnaujinimo data: 2006 m. gegužės 30 d. Senokai, ypač tokiai sparčiai besikeičiančiai šakai kaip kompiuterija. Kalbant apie išsamumą, žodyne pateikiama 2000 terminų aprašymai. Daug tai ar mažai, palieku spręsti jums. Ten pat radau ir Aiškinamąjį kompiuterijos terminų žodyną. Šis jau išsamesnis – 4000 terminų, iš kurių pusė paimta iš enciklopedinio žinyno, o pusė – naujų. Šiek tiek terminų ir nuorodų pateikė ir lietuviškoji wikipedijos šaka. Taigi, negalime sakyti, kad nėra kur pasitikslinti vieną ar kitą terminą. Deja, nemanau kad daug žmonių žino ir naudojasi šiais įrankiais. Aš, nors ir šiek tiek domiuosi lietuviškais terminais, šiuos išteklius aptikau tik berašydamas šį straipsnį. Ir, tiesa sakant, vargu ar grįšiu ten dar kartą – smagu kad tie dalykai yra, bet matau kelis esminius šių žodynų trūkumus. Pirmiausiai – absoliučiai neįmanoma įsiminti tokio žodyno adreso, kad prireikus galėtum iš karto į jį patekti. O kas karta jo ieškoti paieškos sistemoje dauguma vartotojų tingės – bent jau aš tai tikrai. Vartotojo sąsaja manęs irgi nesužavėjo – negalima sakyti, kad ji nepatogi, greičiau jau neįprasta ir dėl to šiek tiek erzinanti. Tačiau bet kuriuo atveju, smagu kad šie žodynai iš viso egzistuoja.

Terminai

Mintyje, kurią citavau straipsnio pradžioje, minėjau žodį `hostas`, kaip neprotingo svetimybių keitimo atvejį. Man pasidarė įdomu, ar situacija su šiuo žodžiu pasikeitė. Pabandžiau jį surasti “Aiškinamąjame žodyne”, tačiau man nepasisekė. Truputį patyrinėjus paaiškėjo, kad neteiktini žodžiai yra pateikiami atskirai, paprasto html dokumento pavidalu. Nustebau, kad sąrašas toks neilgas ko gero mažiau nei 100 žodžių. Šiame sąraše ‘hostas’ jau yra – dabar jį siūloma keisti “pagrindiniu kompiuteriu”. Geriau negu prieš porą metų, bet vis dar pernelyg didelis griozdas, kad galėtų ‘hostą’ išstumti iš profesinio žargono. Mano nuomone, čia yra vienas iš tų atvejų, kai arba teks susitaikyti su svetimybe, arba protingai parinkti trumpą ir aiškų naujadarą. Senojoje diskusijoje buvau pateikęs ir nedrąsų pasiūlymą – pasinaudojant reikšmine žodžio “pagrindinis” šaknimi suformuoti naujadarą, tarkim “pagrindys”. Jeigu vietoj ‘prezentacijos’ prigijo ‘pateiktis’, mano pasiūlymas taip pat turi šansų.
Skaitydamas paskutines Valstybinės lietuvių kalbos komisijos naujienas, susidariau įspūdį, kad komisija pamažu nuleidža rankas ir įsileidžia tarptautinius žodius, kuriuos iki šiol bandė keisti. Taip ’serveris’ nuo 2007-01-16 tapo pagrindiniu teikiamu terminu, o ‘tarnybinė stotis’ tapo sinonimu. Kiek anksčiau ‘failas’ įgijo daugiau mažiau lygias teises su ‘rinkmena’. Dėl serverio sutinku, nes ‘tarnybinė stotis’ – pernelyg ilgas ir nepatogus terminas. Tačiau, ‘failo’, mano nuomone, įsileisti nederėjo, nes ‘rinkmena’ jį pakankamai gerai keičia. Deja, gali būti, kad ‘failas’ tiesiog spėjo pernelyg giliai įsišaknyti prieš pasiūlant naująjį terminą.
Neteiktinų žodžių sąraše trumpai jį peržvelgęs radau ir tikrai gerų žodžių, ir gana kvailų pasiūlymų. Tarkim žodžio ‘apgreidas’ (iš ang. ‘upgrade’) keitimas ‘plėtotė’. Žinoma, tai geriau, nei kitas siūlymas – ‘naujovinimas’, tačiau man ‘plėtotė’ labiau asocijuojasi su Firefox `extension`, Operos `widget`arba Winamp’o ‘plug-in’, tuo tarpu žodį ‘upgrade’ būčiau labiau linkęs keisti ‘atnaujinimu’. Tiesa, šiuo žodžiu jau verčiamas žodis ‘update’… Galbūt jūs turite geresnių minčių?

Pabaigai

Bendrai žvelgdamas tiek į neteiktinų terminų sąrašą, tiek į naujausius kalbos komisijos nutarimus, matau teigiamus požymius – vis daugiau teikiama dėmesio terminų patogumui, paprastumui ir suprantamumui, ne tik aklai žiūrima kalbos taisyklių. Džiugu matyti tokias tendencijas.
Baigdamas šį straipsnį norėčiau visus pixel.lt skaitytojus paskatinti garsiau reikšti savo nuomonę šiais klausimais. Kalbą iš tiesų kuria tie žmonės, kurie ją vartoja, o ne kalbininkai savo kabinetuose.

1 Comment Comments Feed

  1. R (2009-10-14, 19:53).

    Ypatumai, ne įpatumai

Add a Comment