Drugio efektas
Jau norėjau skųstis, kad Lietuvos televizijos visiškai apleido savo žiūrovus ir neberodo nieko vertingo, bet šeštadienio vakarą LNK netikėtai nustebino. Parodė vieną iš geriausių mano matytų filmų – Drugio efektą. Lietuviškas aprašymas – skystokas, bet tam Dievas davė mums Wikipediją ir IMDB ;)
Filmo pavadinimas – nuoroda į chaoso teorijoje nagrinėjamą reiškinį, moksliškai vadinamą “jautria priklausomybe nuo pradinių sąlygų”. Plačiau apie tai rašo visažinė wikipedija, o trumpai tariant, anot šios teorijos mažas pokytis pradinėse sąlygose gali labai smarkiai įtakoti galutinius rezultatus. Populiari šios teorijos iliustracija – “drugelio sparnų mostas Brazilijoje gali sukelti uraganą Floridoje” (Edward Lorenz, 1963) ir davė pradžią pavadinimui “Drugio efektas”.
Siužetas
Filmo herojus Evanas Trebornas (Ashton Kutcher) psichologijos studentas, vaikystėje patyręs keletą sudėtingų išgyvenimų. Bet vaikinas apie šiuos įvykius nieko neprisimena – atrodo kad vaikino smegenys reaguoja į stresą ištrindamos tas situacijas iš atminties. Vėliau Evanas, skaitydamas savo vaikystės dienoraščius, supranta, kad turi unikalų sugebėjimą grįžti į tuos traumuojančius praeities momentus ir juos pakeisti. Tačiau bandydamas padaryti savo artimųjų gyvenimus geresniais jis pamažu supranta, kad net paprasčiausi jo veiksmai turi daug sudėtingesnius ir didesnius padarinius nei jis gali suvokti (drugio efektas). Galiausiai jam pavyksta sukurti situacija, kai visi jo artimieji yra laimingi, tačiau jam tenka atsižadėti savo tikrosios meilės Kayleigh.
Savo suvelta struktūra ir persipinančiomis laiko linijomis filmas šiek tiek panašus į Memento, bet toks palyginimas būtų labai paviršutinis – Memento turėjo vieną laiko liniją, suskaidytą į daugybę atkarpėlių ir rodomą labai specifine tvarka, tuo tarpu Drugio efektas turi 6 skirtingas laiko linijas, rodomas daugiau mažiau iš eilės. Filmas prasideda trumpa atkarpėle iš 5-tosios laiko linijos, kai Evanas, užsirakinęs psichiatrijos klinikos vadovo kabinete rašo laiškelį prieš savo paskutinį mėginimą pakeisti esamą situaciją. Tuomet žiūrovas perkeliamas 13 metų atgal ir pradedama pirmoji laiko linija, kurioje 7-metis Evanas pradeda pakirti keistus priepuolius, per kuriuos daro keistus dalykus ir apie kuriuos nieko neprisimena. Pirmiausia mokykloje nupiešia piešinį žmogaus, stovinčio šalia dviejų lavonų su peiliu rankose. Antrą kartą priepuolis pasikartoja namie, kai vaikas į rankas paima didelį peilį, ir negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Trečias priepuolis įvyksta Evanui svečiuojantis pas kaimynus, kai vaikas staiga pasijunta stovintis nuogas rūsyje su kaimynų dukrele Kayleigh. Atrodo, kad jos tevas privertė vaikus filmuotis vaikų pornografijos scenoje…
Pirmieji du priepuoliai sukelia didelį nerimą Evano motinai, ji ima bijoti, kad vaiką gali kamuoti ta pati psichinė liga, kaip ir jo tėvą, tuo metu gulintį psichiatrinėje ligoninėje. Tačiau gydytojai neranda jokių pakitimų vaiko smegenyse, todėl pasiūlo jam nuolat rašyti dienoraštį, taip treniruojant atmintį. Kita jų versija – Evanui trūksta tėvo, todėl jie suorganizuoja jo susitikimą su tėvu ligoninėje. Susitikimas prasideda normaliai, bet čia įvyksta ketvirtasis priepuolis, po kurio tėvas ima smaugti vaiką. Bandydami sutramdyti sanitarai tėvą Evano akyse užmuša…
Penktasis priepuolis įvyksta tik po 6 metų, kai Evanui jau 13 metų. Kartu su draugais (Keyleigh, jos broliu Tommy, ir kitu kaimynu Lenny) jis įkiša rastą dinamito lazdelę į pašto dėžutę ir ją uždega. Vieną akimirką jie laukia sprogimo, o kitas dalykas, kurį Evanas prisimena – jie bėga per mišką, o Lenny – sustingęs iš siaubo ir negali pajudėti. Psichiatras pasiūlo pasinaudoti hipnozės metodu atminčiai sugrąžinti, bet seansą tenka nutraukti, kai vaikui prasideda traukuliai ir iš nosies ima tekėti kraujas.
Neilgai trukus vaikai įsmunka pasižiūrėti filmo Se7en, bet Keyleigh sukrečia vaizdai ir ji su Evanu išeina iš salės. Jie šnekučiuojasi foje ir kiek nedrąsiai pasibučiuoja, tuo metu juos pastebi Keyleigh brolis Tommy. Tai jį labai sunervina, o kai vyresnis vaikinas iš jo pasityčioja, Tommy jį žiauriai sumuša ir yra išmetamas iš kino teatro.
Po keleto dienų Evanas su Keyleigh aplanko Lenny, kurio nematė nuo atsitikimo su pašto dėžute. Jie visi išeina pasivaikščioti ir miške sutinka Tommy, kuris, supykęs ant Evano įkišo jo šunį į maišą ir grąsina sudeginti. Įsiutęs Tommy bando pagaliu užvožti Evanui, bet, jam išsisukus, netyčia pataiko Keyleigh. Čia Evaną užklumpa šeštasis priepuolis, po kurio atsigavęs jis pamato sudegusį savo šunį, save ir Keyleigh – sumuštus, o Lenny – vėl sustingusį iš siaubo.
Būdamas 20ties, jau studentas, ir skaitydamas vaikystės dienoraščius, Evanas suvokia kad jais naudodamasis gali grįžti į savo praeitį – į tuos mometus, kurių nepamena. Tuo metu jis sužino kad Keyleigh nusižudo, ir nusprendžia pabandyti pakeisti savo praeitį. Grįžęs į savo trečiąjį priepuolį jis prigąsdina Keyleigh tėvą, kad neliestų dukters ir griežčiau auklėtų sūnų. Po to jis atsibunda vėl 20ties, vienoje lovoje su Keyleigh. Pasirodo, jie abu studijuoja universitete, Keyleigh priklauso seserijai, o jis pats yra brolijos vadovas. Atrodo, kad viskas puiku, bet čia pasirodo Tommy, tapęs dar žiauresnis, nes tėvas ant jo išliejo visą savo agresiją, sudaužo Evano automobilį ir bando jį nužudyti metaline lazda. Besigindamas Evanas jį nuginkluoja ir įsiūčio akimirką nužudo ta pačia lazda. Vaikinas patenka į kalėjimą, kur po tam tikrų nuotykių atgauna savo dienoraščius ir grįžta į paskutinįjį priepuolį. Čia, prieš susitinkant Tommy, Evanas duoda Lenny aštrią nuolaužą, kad išlaisvintų šunį. Be to, jam pavyksta perkalbėti Tommy, ir jis nebebando sudeginti šuns. Bet čia Lenny puola Tommy ir jį nuduria.
Trečiojoje laiko linijoje Evanas vėl atsibunda savo pirmajame bendrabučio kambaryje, jam iš nosies pasipila kraujas, jis įgauna naujus prisiminimus. Lenny laikomas psichiatrijos ligoninėje, nes nužudė Tommy, Keyleigh iškeliavo autostopu ir vėliau tapo prostitute ir narkomane. Vaikinas grįžta į susitikimą su tėvų ir prašo jam patarti, kaip nutraukti šitą ratą, nes supranta, kad jo tėvas jau patyrė panašius dalykus. Tėvas pataria jam nebebandyti vaidinti Dievo, nes tik dar labiau pakenks. Kai vaikinas atsisako, tėvas puola jį smaugti.
Evanas nusprendžia grįžti į atsitikimą su pašto dėžute ir išgelbėti moterį su kūdikiu, kuri tada žuvo. Netikėtai jam į pagalbą ateina Tommy, kuris patraukia moterį su vaiku, o sprogimas sužeidžia patį Evaną.
Vaikinas vėl atsibunda savo bendrabučio kambaryje, bet šį kartą jis jau gyvena kartu su Lenny, o šis draugauja su Keyleigh. Tommy tapo labai religingu ir pavyzdingu. Atrodytų viskas puiku, bet tuoj pat Evanas suvokia, kad po to sprogimo vaikystėje, jo kojos yra paralyžuotos, o plaštakos – nutrauktos. Tačiau jis susitaiko su tokia situacija, nes visi kiti yra laimingi, o pats bando nusižudyti, bet Tommy jį išgelbėja. Tada Evanas sužino, kad po jo nelaimės mama ėmė smarkiai rūkyti ir dabar nepagydomai serga vėžiu, todėl nusprendžia pabandyti viską pakeisti dar kartą. Grįžęs į sceną rūsyje jis vėl gąsdina Keyleigh tėvą ir pamėgina sunaikinti dinamitą, bet nesėkmingai pasisukus įvykiams dėl to žūva Keyleigh, o jis pats yra uždaromas į psichiatrijos ligoninę. Šioje laiko linijoje jo dienoraščiai niekuomet nebuvo parašyti, todėl Evanas nebegali nieko pakeisti, kol nesužino, kad jo tėvui padėdavo nuotraukos. Tuomet jis pabando pasinaudoti senu filmu, kuriame rodoma kaip jis susipažįsta su Keyleigh. Pasikartoja scena, rodyta pačioje filmo pradžioje, o tuomet Evanas, užuot susidraugavęs su Keyleigh, ją išgąsdina, pasakydamas kad išžudys jos šeimą. Mergaitei nubėgant, vaikas tyliai pasako -
“sudie”.
Paskutinioji laiko linija. Tommy ir Keyleigh buvo gerai išauklėti, nes persikėlė gyventi pas mamą, užuot likę su tėvu, Lenny vėl yra Evano kambariokas. Visi laimingi, tik Evanui tenka paaukoti savo draugystę su Keyleigh. Kad nutrauktų užburtą ratą, jis sudegina visus savo vaikystės atsiminimus. Pačioje pabaigoje Evanas gatvėje prasilenkia su Keyleigh gatvėje, jie vienas kitą atpažįsta, bet kol Evanas atsisuka, Keyleigh jau nusisuka ir eina toliau. Skausmingai Evanas supranta, kad negali jos sekti, jo veidas išblyškęs ir liūdnas…
Pamąstymai
Jei ne “happyendas” (laiminga pabaiga) sunku būtų patikėti, kad filmas buvo sukurtas Holivude – tokio gilumo filmų ten sukuriama vos keletas per dešimtmetį. Ir “Drugio efektas” tikrai yra vienas iš geriausių, sukurtų per pastaruosius 10 metų. Pirmas dalykas, kuris man patinka – šis filmas sukelia daugybę klausimų ir beveik neduoda jokių atsakymų. Tik paskutinė šeštoji linija man atrodo pritempta ir nereikalinga. Jei filmas būtų pasibaigęs ten, kur prasidėjo – psichiatrijos klinikoje – mano nuomone jis būtų tobulas.
Ką pasakoja šis filmas? Tiesiog fantastinę istoriją, kurioje tikrai keliaujama laiku? O gal režisierius nukelia mus į sergančio žmogaus sąmonę, kur iliuzija – tokia pat reali kaip tikroji realybė, o gal net ir realesnė? Kažkodėl neapleidžia jausmas, kad matyti vaizdai nėra tiesiog dar viena fantastinė istorija apie keliones laiku. Pagrindinis herojus yra psichologas, visame filme nuolat šmėžuoja psichiatrinės ligoninės įvaizdis. Galbūt tas jausmas atsiranda dėl to, kad pati psichologija nėra man visiškai svetimas dalykas? Klausimas lieka atviras, nes autorių paaiškinimo, bent jau kol kas, neradau.
Filme pristatoma chaoso teorija taip pat labai įdomi ir verčianti susimąstyti. Juk iš tiesų, daugelis dalykų, kuriuos mes darome net nesusimąstydami, gali turėti didelę įtaka tokiems įvykiams, apie kuriuos net nesusimąstytum. Važiuodamas gatve pervažiavai balą – kas gi čia tokio? “No big deal” kaip anglai pasakytų. Bet galbūt tu aptaškei pro šalį ėjusį žmogų, kuris ėjo į svarbų susitikimą. Žmogus susinervino, susitikimas nepavyko, žlugo jo verslas, jis pats ėmė gerti, o kartą, važiuodamas girtas, suvažinėjo mažos mergaitės katę, kuri dėl to užaugusi tapo didele blaivybės šalininke… Ši grandinė gali tęstis be galo, o gali nutrūkti vos vandeniui sutekėjus atgal į balą. Kiekvienas, net menkiausias įvykis sukuria priežasties-pasekmės ryšiais susietą grandinę, kurioje gali būti ir labai didelių ir labai menkų įvykių. Yra apie ką pamąstyti, tiesa?
Filmas paremtas Ray Bradbury apsakymu “A Sound of Thunder“. Labai smagu, kad ją galima rasti laisvai prieinamą internete, tiesa angliškai. Bet, jei atmintis neapgauna, viename iš Eridano Fantastikos Aukso Fondo serijos leidinių yra ir lietuviškas vertimas. Atrodo jau esu jį skaitęs, bet nepakenks paskaityti ir dar kartelį – gal padės geriau suprasti filmą?
Pabaigai
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad šiam filmui duodu 10 balų iš tiek pat galimų. Mano mėgstamiausių filmų sąrašę jis užims garbingą vietą greta “Memento” ir “Šeštojo pojūčio“. Jei mėgstate skoningą, neperkrautą mokslinę fantastiką, filmus kurie verčia susimąstyti ir pagalvoti, “Drugio efektas” turėtų palikti įspūdį ir jums. O jei psichologija jums nėra svetima, efektas bus dar didesnis.



Dėl pabaigos… Realiai , yra trys šio filmo pabaigos: “Directors cut” versijos, kino versijos ir dar viena – tikras happy end’as. http://www.youtube.com/results.php?search_query=butterfly+effect+ending Asmeniškai, man labiausiai patiko DC versija. http://www.youtube.com/watch?v=MW7DQ1bSjFM Išvis, siūlau pažiūrėti DC versiją, nes yra naujų įdomių scenų.
Apie patį filmą… Taip tikrai geras. Mačiau gal 4 ar 5 kartus. Buvo geriausias mano matytas filmas… Buvo, iki kol nepamačiau “Donnie Darko”. http://www.imdb.com/title/tt0246578/ Mačiau 5 kartus ir dar neatsisakyčiau pažiūrėt. Jei patiko “Drugio efektas”, neabejoju, kad patiks ir šitas. Pažiūrėk ;)
nea pagrindinea pabaiga buwa dc bet buwa per ziauri todel pkeitiaprašyčiau rašyti lietuviškai, kolegane, pagrindinė pabaiga buvo “director cut”, bet buvo per žiauri, todėl pakeitė.
Šis filmas turi 4 pabaigas, televizija pati pasirenka, kurią rodyti.