Pokyčiai | Re: Pasikeitimo ritualai @ nepo.lt

0Arūnas Liuiza • 13th Mar 2008 • Archyvas, Diskusija, Archyvas, Pamąstymai

Tygas pradėjo kalbėti apie pokyčius (na, gal greičiau pareklamavo Bodo Schafer seminarą…), NePo atsakė pasvarstymu apie pokyčius gyvenime apskritai. Ne aš būčiau jei nepasiginčyčiau su NePo :)

Na, gal tai nebus ginčas, greičiau jau atsakymas į NePo pamąstymų paskutinę pastraipą. Pagrindinė problema turbūt slypi tame, kad kai žmogus nusprendžia pasikeisti, jis tikisi rezultatų labai greitai. Va šiandien nusprendžiau neberūkyti ir rytoj jau turiu nubėgti maratoną… Aš, aišku, hiperbolizuoju, bet esmės tai nekeičia. Niekada nerūkiau, tai negaliu iš patirties papasakoti kiek tai sunku/sudėtinga, bet turiu kitą asmeninį pavyzdį.

Maždaug aštuoniolikos nusprendžiau nebegerti. Netapau prisiekusiu abstinentu, esant progai su sužadėtine išgeriu taurę vyno, kokį kartą per metus gal ir bokalą alaus išlenkiu. Bet rimtos išgertuvės ir stiprus alkoholis iš mano meniu išnyko. Sakysite, keistas sprendimas tokiu laiku, kai rimtos išgertuvės dar tik prasideda – prieš akis visi studentavimo metai, o kur dar išleistuvės, šimtadienis ir pan… Mano aplinkai tuo laiku toks pasikeitimas buvo beveik nesuvokiamas – kaip gi čia dabar, negersi??? Jei būčiau kategoriškai pasakęs: “Nuo šiandien – viskas, jokio alkoholio”, dar kažin kaip būtų pasibaigę. Tokie pareiškimai kvepia iššūkiu bendrai nuomonei ir provokuoja labai audringą reakciją. Aš elgiausi kitaip – vietoj degtinės taurelės pasirinkdavau bokalą alaus ir ramiai siurbčiodavau jį visą vakarą. Net jei baliui pasibaigus pusė bokalo likdavo neišgerta, nelabai kas atkreipdavo dėmesį. O kai po poros mėnesių alų pakeitė sultys, niekas beveik ir nepastebėjo. Pamažu atsisijojo kompanija kurioje alkoholis vaidino ne tokį svarbų vaidmenį. Galutinis rezultatas – pasikeičiau tiek aš, tiek aplinka. Nors procesas nebuvo labai greitas ir radikalus, bet konfliktų irgi nekilo.

Kitas pavyzdėlis – dabartinė mano situacija. Dirbu labai dinamiškoje įmonėje – darbuotojai čia turi galimybę greitai kilti aukštyn, keisti savo specializaciją ieškodami sau artimesnės. Laisvalaikiu su kolegomis kuriame nevyriausybinę organizaciją – kolegos ambicingi, tikisi daug pasiekti. Taigi aš dabar sukuosi tokioje aplinkoje, kuri pati keičiasi ir tobulėja turbūt netgi greičiau nei aš. Todėl kartas nuo karto gaunu “spyrį į gerą vietą”, kad neapkerpėčiau ir neatsilikčiau.

Todėl patarčiau du dalykus. Pirmiausia, nesistenkite pokyčius vykdyti pernelyg greit – nuosaikus kelias yra ilgesnis, bet efektyvesnis. O jei aplinką reikia vos ne jėga įtikinėti, kad keitiesi ir kad šie pokyčiai vertingi, dar kartą pagalvok ar tikrai eini geru keliu (kartais ir aplinka būna teisi…). O jei aplinka neteisi, vadinasi reikia keisti pačią aplinką. Tik ne iškarto – pamažu.