Aukštojo mokslo reforma. Pamatuokime prieš pjaudami
Pagaliau priimtas sprendimas reformuoti aukštojo mokslo sistemą. Iš esmės tai yra džiuginanti žinia, nes aukštojo mokslo situacija yra tikrai sudėtinga, tačiau natūralu, kad didelę visuomenės dalį paliesianti reforma tarp piliečių kelia diskusijas. Nesena patirtis reformuojant švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas rodo, kad politikai gali pradėti reformas paskubomis, neapsvarstę visų galimų tokių pokyčių pasekmių. Todėl suprantamas jaunų žmonių, kuriuos labiausiai palies ši reforma, siekis, kad būtų parinktas optimaliausias reformos būdas, o ne pirmasis pasiūlytas.
Jaunimas nekvestionuoja reformos poreikio ar net būtinybės – esama studijų kokybė tikrai yra nepatenkinama ir tą rodo ne tik studentų nuomonių apklausos – jeigu baigusį tris prestižinio Lietuvos universiteto ekonomikos specialybės kursus studentą Anglijos universitete nenoromis priima tik į antrąjį kursą, apie kokią dar studijų kokybę galima kalbėti? Tačiau nerimą kelia pasirinktas reformos modelis, ir jaunimas pateikė keletą argumentų savo nuomonei pagrįsti. Čia norėčiau aptarti du iš jų, kuriuos laidoje „TV forumas“ Rimvydas Valatka pavadino nelogiškais.
Pirmasis – Lietuvos visuomenė ir konkrečiai jaunimas nėra pasirengęs paskoloms. Taip, smulkusis lizingas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Taip, sąlyginai pigių būsto paskolų taip pat suteikta nemažai. Tačiau pamirštamas vienas svarbus dalykas, kuriuo toks skolinimasis skiriasi nuo siūlomų paskolų studijoms. Tiek būsto paskolos, tiek lizingas skirtas dirbantiems, taigi bent šiek tiek įsitvirtinusiems gyvenime žmonėms. Tuo tarpu paskolą studijoms tektų imti gerokai anksčiau, toli gražu nesant užtikrintiems dėl savo ateities, praktiškai pačioje savarankiško gyvenimo pradžioje. Tikrai nedaugelis abiturientų yra pasiruošę iš karto prisiimti tokius finansinius įsipareigojimus.
Kitas tariamai „nelogiškas“ jaunimo argumentas – studentai verčiau rinksis mokamas studijas užsienyje nei Lietuvoje. Tinklapio lrytas.lt redaktorius mano, kad nelogiška, jog jaunimas yra nepasirengęs imti paskolą studijoms Lietuvoje, bet yra pasirengę skolintis pinigus studijoms užsienyje. Greičiausiai gerbiamo p. Valatkos studijų metais rinkos ekonomikos pagrindai nebuvo dėstomi, tačiau per 17 nepriklausomybės metų buvo galima pasidomėti pagrindiniais rinkos dėsniais. Kiekvienas ekonomikos pirmakursis žino, kad vartotojai už prekę mokės tik tiek, kiek manys ją esant vertą. Jei nustatyta kaina bus didesnė nei vartotojų suvokiama vertė, tokia prekė nebus perkama. Kaip jaunimas vertina esamą studijų kokybę, visi puikiai žinome, tą puikiai iliustruoja delfi.lt komentarai. Jau dabar, kai studijos Lietuvoje yra nemokamos, vis daugiau studentų verčiau renkasi mokamas studijas užsienyje. Jei studijos Lietuvoje taps mokamos, šis pasirinkimas gerokai palengvės. Žinoma, studijų kokybė mokslui tapus mokamu turėtų pagerėti, tačiau yra du esminiai prieštaravimai. Pirmiausia, studijų kokybės gerėjimas truks ne vienerius metus ir ženklus pokytis bus pastebimas geriausiu atveju po 3-5 metų. Iš to išplaukia antrasis prieštaravimas – studijų kokybės gerėjimo būtina sąlyga – pagerėjęs finansavimas, kurį ir bus stengiamasi užtikrinti priverčiant studentus mokėti už mokslą. Tačiau, jei didelė dalis studentų „balsuos kojomis“, kas, mano nuomone, yra labai tikėtina, universitetų įplaukos gali nepadidėti tiek, kiek tikimasi, o tai reikš, kad studijų kokybė negerės arba tas gerėjimas nebus toks spartus, kaip planuojama.
Taigi vertėtų gerokai pasvarstyti prieš paverčiant nepatenkintus studentus galios centru. Tai gali smarkiai paaštrinti emigracijos ir „protų nutekėjimo“ problemas. Galbūt valstybė sutaupys šiek tiek lėšų, kurios dabar skiriamos emigruojančių specialistų parengimui, tačiau žymiai daugiau neteks prarasdama mokesčių mokėtojus, kurie šiaip nebūtų emigravę ir per savo gyvenimą sumokėtų tikrai ne vieną dešimtį tūkstančių litų mokesčių.
Arūnas Liuiza, Kauno Jaunimo Verslo Klubo Valdybos narys
Aukštojo mokslo reforma. Pamatuokime prieš pjaudami
Pritariu Arunui :) Susimastykime!
Paskolų studentai neima ne todėl, kad būtų nepasiruošę. Paskolų grąžinimo sąlygos KTU yra pakankamai neblogos, gali pradėti grąžinti paskolą pabaigęs universitetą. Tiesiog ankstyvų kursų studentams jos nėra suteikiamos pakankamai didelės. Per vieną semestrą (ar kursą?) gali prašyt paskolos iki 4500 lt. Jei esi auktštesnių kursų studentas – labai tikėtina, kad ir gausi visą šią sumą. O štai pirmuosiuose kursuose gautum ~1000 lt. Kas tau iš to 1000 lt – gali pragyventi du mėnesiusi? Ir tai sunkiai. Žodžiu paskolos yra praktiškai bevertės. Šiaip galbūt netgi vertėtų pradėjusiems studijuoti teikti didesnes paskolas, nes vyresni vistiek pradeda dirbti ir pan. Nors taip irgi būtų nesąžininga. :-)
O ar tikrai piniguose esmė? Visur straipsniai apie vieną ir tą patį: KAIP BUS BLOGAI (/GERAI), KAI REIKĖS MOKĖTI UŽ MOKSLĄ. Gal užteks tą patį analizuoti?
Siūlau pamąstyti apie tai, ko tikrai iš mokslo mums reikia, ko reforma norime pasiekti. Ok, norime kokybės. Bet KAS TA KOKYBĖ? Ir tik tada, identifikavę siekius, susidėlioję prioritetus, matysime esmines spręstinas problemas. Ir tikrai pamatysite, kad toli gražu ne tik apie finansavimą reikia diskutuoti. Kai pagaliau bus suformuota reforma, teks piktintis dėl to, kur tie pinigai naudojami, kur link eina pats mokslas, kokius žmones jis ruošia, kokius padarinius turės valstybei. Tik, deja, bus per vėlu. Gal geriau dabar apie tai pamąstyti?..
Ežiukas su kedais> Niekas ir nesako, kad reikia šnekėti vien apie pinigus. Šitas straipsnis tikrai nepretenduoja apžvelgti visą reformą ar juo labiau visas aukštojo mokslo sistemos problemas. Iš esmės tai buvo reakcija į pono Valatkos komentarą “TV Forume”. Tačiau manau kad sutiksi, kad pinigai yra vienas iš svarbiausių šios reformos aspektų, taigi ir kalbama apie juos daug. Aš stengiuosi šnekėti apie tai, kam turiu daugiausiai kompetencijos, o kadangi man artimausia ekonominė šio reikalo pusė, tai ir šneku apie pinigus :)
Bet šnekėti apie kitus dalykus irgi reikia. Vienas iš pagrindinių šios publikacijos tikslų – provokuoti diskusiją. Labai smagu kad yra žmonių, keliančių diskusinius klausimus, tik gaila kad nesuformavai iš esmės jokios pozicijos apie kurią galima būtų diskutuoti. Klausi kas yra studijų kokybė? O kaip TU suvoki studijų kokybę?
Galvojau čia iš karto pateikti savo versiją, bet supratau, kad žodžiais tai ne taip lengva perteikti. Per paskutiniuosius metus teko aplankyti keletą universitetų užsienyje ir pabendrauti su daugelio šalių studentais. Iš esmės net bendraujant su kitų šalių studentais iš karto jaučiasis kokybinis skirtumas, bet nėra lengva jį apibūdinti ir pateikti kažkokį išmatuojamą rodiklį.
Bet kuriuo atveju pirmiausiai reikia kalbėti apie fiziškai ir morališkai pasenusios materialinės bazės atnaujinimą. Šis skirtumas yra lengviausiai pastebimas ir apčiuopiamas. Ir naujesnė technika tikrai gali prisidėti prie paskaitų kokybės. Galiu tai pagrįsti asmenine patirtimi. Dėkui Dievui, mūsų universitete dabar jau daugumoje auditorijų yra skaitmeninai grafoprojektoriai. Jeigu ir nėra, dėstytojai pasitelkia nešiojamus modelius. Bet kai pradėjau studijuoti, šie grafoprojektoriai dar tik buvo diegiami, taigi buvo situacijų kai tas pats dėstytojas dalį kurso dėstydavo dar naudodamas ‘plėveles’, o kitą dalį – jau skaitmenines pateiktis. Net ir neturėdami patirties su nauja įranga dėstytojai tikrai galėjo dirbti kokybiškiau. Pačiam taip pat teko rengti ne vieną pristatyma naudojantis tiek skaitmeniniu, tiek paprastu grafoprojektoriumi ir galiu pasakyti kad skaitmeninė technika žymia palengvina darbą.
Žinoma, čia tik vienas iš punktų. Dar reikia kalbėti apie dėstytojų kompiuterinį raštingumą, kvalifikaciją, studijų programų, universitetų tinklo optimizavimą ir daugelį kitų dalykų, bet bijau kad šitas komentaras netaptų ilgesnis už straipsnį :) Todėl čia baigiu, o per savaitgalį pamėginsiu visas mintis sudėtį į atskirą įrašą. O tuo tarpu visus kviečiu diskutuoti, siūlyti aspektus kurių nepaminėjau, bet į kuriuos vertėtų atsižvelgti, kalbant apie studijų kokybę.
Pawka>Na, aš asmeniškai paskolos neėmiau tikrai ne todėl, kad ji per maža. Net 1000 Lt pirmakursiui nėra maži pinigai. Šiaip ar taip, per pusmetį KTU ekonomistai stipendijos gauna tik 750Lt (oj, atsiprašau, po MGL padiddinimo gaunam net 786Lt :) ). Neėmiau todėl, kad nesinori iš karto užsikrauti sau kažkokių įsipareigojimų – o gal aš baigęs studijas norėsiu metams išvažiuoti į Afriką padirbėti savanoriu? Aš neužsinorėjau, bet pažįstu žmonių kurie panorėjo – ir išvažiavo. Galbūt mano mąstymas ir senamadiškas (tiesa, turiu ir kitų priežasčių, verčiančių būti atsargiam kalbant apie finansinius įsipareigojimus), bet taip mastau tikrai ne aš vienas.
O dar daugiau žmonių iš viso negalvoja apie tai, YPAČ pirmuose kursuose. Vėliau visi gudrūs pasidaro, ima šnekėt taip kaip tu ;)
Kaip pats sakei, ne taip lengva tą savo poziciją išreikšti žodžiais. Visų pirma ją reikia turėti aiškią sau. Tikrai negaliu sakyti, kad žinau, kaip reikia reformuoti aukštojo mokslo sistemą, kad ji taptų tobula ir patenkintų visų poreikius. Na, bet jei apie bendrą poziciją, galiu pasireikšt (beje, savo bloge apie tai jau šiek tiek rašiau http://www.blogas.lt/EziukasVilniuje/255784/pokyciai-aukstajame-moksle–ar-tikrai-piniguose-esme.html )
Pirmas dalykas, kurio pasigendu savo paskaitose, tai elementaraus užsidegimo dėstytojo akyse. Sakykit, ką norit, bet monotonišku balsu dėstomi kreiviniai integralai varo į kapus. Taip, atlyginimų pakėlimas – vienas iš būdų pakelti motyvaciją dirbti. BET ar tikrai tik tai padėtų? Visų pirma, bent trečdaliui dėstytojų reikia į galvą įkalti, kad tas 100 prieš jį sėdinčių studentų nėra jo pašaipos objektai. Kai jauti iš dėstytojo pagarbą, žinios visai kitaip lenda į galvą. Ir tikrai čia ne bapkėse esmė. Antras dalykas – dėstymo metodai. Gal užtenka berti formules kaip į sieną ir leisti mum labėj pasisukiot kaip žmonėm? Visgi fizikai esam. Būtų mano valia, palikčiau trečdalį teorijos paskaitų ir likusį laiką sėdėčiau labėj. Ten teorija į galvą ne tik gerai sueina, bet ir pasilieka ilgiau, nei iki egzo! ir vėlgi, ne piniguose esmė, nors įranga sena, bet veikianti ir užsiėmimų metu ji pustuštė. o realiai ji užimta gal 5val per savaitę.
ok, toliau: pačios ugdomos kompetecijos. mokykloje išmokom džiunglių įstatymų, tai gal universitete laikas pradėt ugdyt asmenines savybes? pradėkime nuo elementaraus sugebėjimo sklandžiai pristatyti idėją. prieš tai ją, žinoma, reikia suformuluoti, situaciją išnagrinėjus skirtingais aspektais. po to galime šnekėt apie verslumą. dabar, toks įspūdis, mokslinėse specialybėse ruošiamos laboratorijos žiurkės. o tai kas jom darbo suteiks? ekonomiką pabaigę? sunkiai verslą prasuksi su milijoniniais kaštais, kai neišmanai dalyko.
Galų gale, kokia situacija pas mus su mobilumu? su jo pripažinimu? studentas, iškeliavęs porai savaičių į jam svarbų seminarą paskui turi kentėti dėl dėstytojų nenoro leisti atsiskaityti už praleistas paskaitas. neduok Die, jei dar griežtai lankomumas žiūrimas. Apskritai, tam, kad būtų vystomas ilgalaikis studentų mobilumas (pastudijavau Danijoje, paskui Vilniuje, o tada magistrui iki UK lekiu, pvz), reikia vieningų standartų besilaikančių studijų programų. Bolonijos procesas tai bando padaryti, bet aš nuoširdžiai netikiu, kad VUnas kada nors dieninį bakalaurą iki 3 metų sutrumpins :DD. Na, bet galime pasidžiaugti, kad Bolonijos procesas ne vien Lietuvoje stringa ;)
rašiau iš savo, kaip mokslinės specialybės studento, pozicijos. nors manau, kad ir socialinėse/humanitarinėse spec situacija ne ką geresnė, tik detalės ir pavyzdžiai skiriasi…
čia kelios mintys, ką reiktų pajudinti. nors, jei žinočiau tvirtai, kaip viską sutvarkyti, sėdėčiau atitinkamoje insititucijoje ir seniai būčiau padaręs gerai ;)
Na, mane integralai ir nemonotoniskai destomi i kapus varė, bet čia aišku kiekvienam sava sritis :)
Negaliu labai skųstis, nes pas mus tikrai yra gan smarkiai motyvuotų dėstytojų, sugebančių ar bent jau bandančių savo dalyką išaiškinti įdomiai.
Dėl to, kad mokslas per daug teoretizuotas – pilnai sutinku.
Dėl kompetencijų ir konkrečiai verslumo – mano kuklia nuomone verslumą reikia pradėti ugdyti dar mokykloje, ir ne 12toje klasėje, per vieną savaitinę ekonomikos pamoką, o nuo kokios 5tos klasės. O dėl ekonomistų, Rimvydas Jasinavičius (Vilniaus verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas) ne taip senai pateikė labai įdomią statistiką: atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per 5 metus nuo universiteto baigimą lygiai toks pats procentas tiek ekonomistų, tiek ir pedagogų pradeda savo verslą. Išvada paprasta – ekonomikos studijos verslininkų nesugadina. Bet ne daugiau.
Dėl mobilumo tai negaliu per daug skųstis. Pats šį semestrą buvau dviejuose renginiuose užsienyje – vienas workshopas buvo Italijoje, kita konferencija – Suomijoje. Italijos renginį susiradau pats ir dalyvavau jame savo noru, užteko tik paprašyti ir mano universitetas apmokėjo kelionės išlaidas. Į Suomiją pakvietė vienas iš dėstytojų, visas išlaidas dengė Europos Komisija. Sudėjus abi keliones praleidau praktiškai visus kolius ir gerą dalį praktinių paskaitų, kurių lankymas daugiau mažiau privalomas, bet nei dėl atsiskaitymų, nei dėl lankomumo problemų neturėjau – daugelį kolių išsilaikiau kartu su egzaminais, o vieną dalyką dėstytojas man užskaitė automatiškai dėl dalyvavimo Suomijos konferencijoje. Taip kad šiuo klausimu mano patirtis kol kas – tik gera.
Musu politikai yra tikri vaikai, kurie savo klaidas bando slepti Lietuvos ateities saskaita. Per praeitus metus Lietuva nepasieme keleto milijardu is strukturiniu fondu, kurie buvo skirti svietimo sistemai. Pinigai juk nera problema svietimo reformai igyvendinti, juos duoda ES, tik dar zinoma dar reikia tureti proto ir ideti darbo ir juos pasiimti. Akivaizdu, kad to musu politikai neturi. Si reforma yra apsurdiskai pradedama ne nuo to galo. Pirmiausia reikia pasiulyti kokybe, o tik po to prasyti moketi. Pirmiausia turetu keisti destytojus ir studiju programas, kur ta pati medziaga destoma 50 metu ir destytojas ja atmintinai moka ir nori, kad atmintinai “iskaltu” studentai. Juk universitetas turetu skatinti jaunu zmoniu mastyma ir suteikti naudingas zinias. Manau po 10 metu, kai Lietuvoj nebebus kam stoti i universitetus, is musu reformos juoksis visa Europa ir rodys kaip pati blogiausia pavyzdi.
p.s. atsiprasau uz rasybos klaidas, skubejau :)
hm, dėl finansavimo, tai labai įdomu, niekad nebūčiau pagalvojęs, kad taip gali būti. čia VU taip švaistosi pinigėliais? gal ir man finansuotų seminarą apie inovacijų valdymą – visgi su fizika labai susiję. poprikolu reiks pabandyti paprašyti. nors jaučiu, kad išjuoks ir išvarys iš dekanato :D
o šiaip, aš važinėju po seminarus, kurie su mano mokslais nesusiję, bet svarbūs tiesiog kaip studentui arba aktyviam Europos piliečiui. nu kas man, fizikui, apmokės kelionę į seminarą apie Europos aukštojo mokslo vystymo kryptis :)))
žinoma, kad verslumą reik vystyti nuo ankstyvos mokyklos. bet jei tai nėra daroma, tai gal pradėkime bent nuo bakalauro pradžios, o ne nuo magistro (kas bent pakolkas yra tedaroma).
jap, šitą gerb. Jasinavičiaus mintį irgi girdėjau ir labai maloniai sukikenau iš tos jo išvados, kad ekonomikos/vadybos studijos neatima iš žmogaus reikalingų savybių daryti verslą. tačiau, manau, kad tai yra labai blogas dalykas. todėl ir turime situaciją, kai tiek daug mažai darbdavių (čia gi paties VVDK prezidento projektas vienas jauniesiems verslininkams seminarus beveik nemokamus rengti – pats dalyvavau). Ar neatrodo, kad ekonomikos studijos turėtų suteikti žmogui daugiau galimybių įetsigti verslą?…
Švaistosi čia KTU. Aš ir pats nesitikėjau kad bus taip lengva – nuėjau pasiruoses ilgai diskusijai, o manes tik paklause ar 500Lt užteks :)
Dėl ekonomikos studijų, tai teoriškai verslą turėtų sukti/steigti vadybininkai. Žinoma jei šitą žodį suprasim taip, kaip jį suprato paties termino kūrėjas V.A.Graičiūnas. ‘Vadyba’ yra nuo žodžio ‘vadovauti’, taigi vadybininkas – asmuo kuris vadovauja verslui ar organizacijai. Bet dabar tuoj ir valytojos bus vadinamos “švaros vadybininkėmis” :)
Iš kitos pusės galiu pasakyti kad niekas ir nenori steigti nuosavų verslų, tą puikiai parodo specializacijų populiarumas KTU. Mes po antro kurso turim pasirinkti tolimesnių mokslų specializaciją. Populiariausia yra finansai (atseit, šiltos vietelės), o ‘verslo ekonomika’, kur būtent kalbama apie verslo steigimą ir organizavimą, yra paskutinė, po marketingo ir netgi apskaitos… Tas puikiai pailiustruoja pačių studentų prioritetus…
Diskusija paie to priežastis – vėlgi atskira tema, bet negalima sakyti kad ekonomistai negauna žinių. Praėjau aš verslo įmonių steigimo kursą, žinau kaip reikia įsteigti tarkim UAB’a, kaip įstatus pasirašyti. Pamokė ir verslo riziką įvertinti, verslo organizavimo pagrindus taip pat šiokius tokius praėjau… Taip kad žinių universitetas duoda, tik reikia norėti jas pasiimti. Bet kad iš studentų pusės motyvacijos – 0.
Jau treti metai vyksta verslo planų turnyras, kurį organizuoja Šiaurės miestelio technologijų parkas. Nerealiai vertingi ir visiškai nemokami mokykmai – tris kartus per metus po 6 valandas. Mokymus veda tokie lektoriai kaip marketingo specialistas Urbonavičius, tas pats Jasinavičius, pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Varkulevičius ir pan. Kaip manai kiek mano kurso studetų juose pasirodo? Skaičiuojant mane – 4-5 iš 80 žmonių kurso. Kitiem visiškai vienodai ir neįdomu.
Šią žiemą įsteigėm Kaune Jaunimo verslo klubą. Šiuo metu turim “net” apie 20 sąrašinių narių, Ir nemanau kad skaičius greitu laiku padidės, nes jei ir atsiranda vienas kitas naujas aktyvus žmogus, tai tiek pat tenka išbraukti dėl neaktyvumo.
Taip kad problema tikrai nėra vienpusė. Kartais pagalvoju, kad pirmiausia patys studentai turėtų pakeisti savo požiūrį į mokslą, ir tik tuomet galima pradėti reikalauti kažko iš dėstytojų, universitetų ir valdininkų.
lietuviai tikrai pirma nukerpa o poto pamatuoja. nusvilo su profiliavimu mokyklose, db soka ant univieru.
as baigiaiu bakalaura molekuline biologija. db esu magistranturoj. ir zinot, man yra labai geda isvaziavus paskyti, kad as mokausi VU. nesvarbu, kad nemoku uz moksla, bet musu mokslo kokybe net nemokamo vardo neverta. dare pas mus atseit reforma, nes kitaip mol.biologija butu buvus isbraukta is studiju programu. tai zodziu, pakeite dalyku pavadinimus, atseit pailgino destymo laika. o esme, kad desto tie patys destytojai tu dalyku kuriuos isbrauke. ir desto aisku, visiskai ta pati s… cia drisciau teigti bus ta pati situacija.
poto geda paziureti i katedru siulomas bakalauriniu ir magistriniu darbu temas. as suprantu kad 10-11 klasej tokius darbus galima daryt, bet universitete…o ir tie patys jau turbut po 26 karta kartojami. kai priima studentu daugiau nei galetu pasiulyti vertingu darbu, taip ir gaunasi. gerai, kad bent nedraudzia paciam tema sugalvot ir susirasti darbo vadova.
as asmeniskai laukiu kol baigsiu cia studijas ir be jokios grauzaties, net nepadekodama valstyvei, kad sumokejo nerealius pinigus uz mano moksla minsiu taka. na atsimokai 10 metu ir tavo issilavinima ivertina 1000 litu…tai kokio velnio man moketi uz moksla jei as is jo tik duona gyva tebusiu ir visa gyvenima nuomosiuos paskokia bobule kamabri? del to pirma deretu pradeti vertinti issilavinima, kad butu verta zmogui i ji investuoti ir baigus pagal specialybe dirbti uz padoria alga. o ne baigi medicina ir eina dirbti buhalteriu. poto po triju metau tau pasako, kad deklaracijas ne taip pildei. absurdas.
o del ziniu gavimo. VU ju negauna ko gero niekas! gerai jei is saves esi smalsus. o jei ne, tai 4 metus visiskai nieko neveik ir gausi diploma. is viso as nesuprantu kokio velnio yra prikurta n analogisku studiju programu? galu gale kokio velnio lietuvai reik kokiu 7.000 kas met paruosiamu vadybininku? juk dirbti vadybininku jokio mokslo nereikia. na kaip taisykle tie vadybininkai nieko ir nezino. tai gal 100 ju uztektu, bet ka nors nutuokianciu. tas pats ir kitoms programos galioja. kokio velnio reikia 30 biochemiku kas met jei yra tik dvi juos idarbinancios firmos (ir tai beveik uz minimuma)?