Kažkaip pastebėjau, kad kai ateina krikščioniškų religinių švenčių metas – šv. Kalėdos, šv. Velykos – aplink mane labai sujunda visokiausios save ateistais vadinančios asmenybės. Pagrindinis viso to sujudimo tikslas – išaiškinti tamsuoliams krikščionims, kokie jie yra kvailiai ir kokia nesamoninga yra jų pažiūrų sistema.

Man šiaip jau netgi nėra įdomu, kuo kas tiki ir netiki, bet kai prasideda visų krikščionių vadinimas asilais ir kitaip panašiai, kartkartėmis pabunda mano vidinis trolis ir įsiveliu į kvailas diskusijas ir ginčus. Dėl to labai atsiprašau visų savo skaitytojų ir sekėjų Twitteryje. Nesiruošiu čia viešai dėstyti visų savo pažiūrų – tebūnie tai mano asmeninė erdvė – pasakysiu tik tiek, kad su krikščionybe man pakeliui, religija iš esmės man yra reikalinga tam, kad padengtų tuos klausimus, į kuriuos mokslas kol kas neturi mane tenkinančių atsakymų, o derindamas savo religines pažiūras su mokslo faktais nepatiriu jokių sunkumų.

Aš tikrai nežinau, ar mano pasirinkimas yra teisingas ir jūs tikrai neišgirsite iš manęs raginimų imti tikėti Dievu ir vaikščioti sekmadieniais į pamaldas. Nes kiekvienas žmogus yra (ar bent jau turėtų būti, pagal Konstituciją) laisvas apsispręsti šiais klausimais. Deja, visad atsiranda tokių žmonių, kuriems laisvo pasirinkimo sąvoka pasirodo pernelyg sudėtinga, o kitokio požiūrio turėjimas – aiškus iškrypimas, kurį yra tiesiog būtina ištaisyti. Katalikai tokiems saviškiams apibūdinti turi net specialų terminą – davatka. Turbūt daugeliui teko sutikti kokią moterytę, kuri žinią, kad netiki Dievu sutinka kaip asmeninį iššūkį. Deja, tokių ekstremistų turi visos pažiūrų sistemos. Sakau deja, nes būtent tokie nepakantūs žmonės ir sukėlė visus karus, dėl kurių dabar kaltinamos religijos.

Besiginčydamas su tokiais žmogeliukais pastebėjau dar vieną tendencija – dauguma jų ypač karingai yra nusistatę prieš krikščionybę. Pavyzdžiui krikščioniškų švenčių šventimas jiems užkliūva gerokai labiau, nei pagoniškos Joninių tradicijos. Vienas ‘ateistas’ netgi sakėsi jaučiąs pagarbą Joninėms, kad šios netapo ‘Jono Krikštytojo gimtadieniu’. Aha, man irgi keistokai nuskambėjo – jei jau žmogus yra nusistatęs prieš tikėjimą dievybėmis, tai religija su daug dievų turėtų būti piktesnis priešas, nei turnti vieną, kad ir trijuose asmenyse…

Tad man iškilo klausimas – kiek iš mūsų jaunųjų ateistų iš tiesų yra įsitikinę, kad dievybių nėra, viską Visatoje galima paaiškinti moksliškai ir religijų įskiepyti elgeslio modeliai yra atgyvena, o kiek – tiesiog maištaujančių prieš tradicinę katalikų/krikščionių Bažnyčią, jos apeigas ir santvarką?

§ 1. Organizavimas. Buvo visokių smulkių dalykėlių – OpenOffice ir pptx nedraugystė, mikrofonų trūkumas ir panašūs dalykai, bet jų atsiranda visada ir visur, pačiam teko su tuo susidurti. Vienintelis dalykas kuris tikrai buvo nevykęs – tai registracija. Vyrai, jei parašot priminime, kad laukiat nuo 17.30, tai tuo metu registratoriai jau turi sėdėti su šypsenomis ir laukti, ką čia užrašius, o ne ieškoti sąrašų ir karpyti korteles. Nes tuomet išeina toks ilgas, nuobodus ir varginantis bardakėlis, kol galiausiai patenki į salę.

Kitas dalykas – dėl apdovanojimų. Teminiai, rėmėjų apdovanojimai yra geras dalykas, bet arba tos temos turi būti plačios ir kartu apimti visą gamą, arba “GrandPrix” yra reikalingas. Aš taip supratau, kad tuo pagrindiniu prizu turėto tapti pakvietimas į „Startup Monthly“, bet kadangi jį gavo vieno iš teminių prizų nugalėtojas ir jis buvo pristatytas tik tarp kitko, to nepasijautė.

§ 2. Idėjų badas. Lietuviai iš esmės yra šykštūs dalintis idėjomis – aš irgi ne geriausią savo idėją pristačiau, o tokią, kurios “negaila jei ir kiti padarys”. Įtariu, kad panašiai elgėsi ir daugelis kitų, todėl aš, kitaip nei NePo, nesitikėjau labai geresnių, rimtesnių idėjų. Aš labiau tikėjausi daugiau realistiškesnių, techniškesnių idėjų, prie kurių įmanoma per savaitgalį padirbėti. Mano komanda dirbo nuo “skambučio iki skambučio”, smagiai darbavosi Duobės.lt, dar mačiau, kad kažkas tikrai vyko „cloud2print“, nors ne taip intensyviai. Kitur – kalbos, kalbos ir dar kartą kalbos. Kas atsispindėjo ir pristatymose – prototipus pristatinėjo vos kelios komandos. Ir skirtingų specialybių žmonių balansas buvo prastas. Man pavyko surinkti neblogą komandą – du inžinieriai, du business developer‘iai ir vienas dizaineris (Pastarąjį teko žvejoti iš savų resursų, nes tarp dalyvių dizainerių praktiškai nebuvo). Bet kai kuriose kitose komandose santykiai buvo labai ‘įdomūs’ – 8 business developeriai ir 2 inžinieriai, pavyzdžiui…

**

Bet aš vistiek manau ,kad tai buvo geras ir pavykęs rengnys. Kitais metais tikrai pabandysiu atsivesti daugiau savo studentų, nes tie, kurie dalyvavo šiemet tikrai įsikrovė nemažai motyvacijos ir noro judėti pirmyn. Man pačiam tai buvo gera proga pravalyti galvą nuo kasdienių darbų ir nuolat matomų projektų, išbandyti šį tą naujo ir padirbėti su kitais žmonėmsi, nei įprastai. Nors dirbau daug ir intensyviai, jaučiuosi keistai pailsėjęs…

Taigi, ką tik grįžau iš „Startup Weekend 2012“.  Ėjau ten gan skeptiškai nusiteikęs – tikimybė vietoje suburti šaunią komandą iš nepažįstamų žmonių man atrodė nedidelė. Po 50 valandų turiu pasakyti, kad bent jau iš dalies klydau. Mano komanda, tiesa nebuvo visiškai nepažįstama, nes prie jos prisijungė mano studentai Povilas ir Andrius. Bet štai Tomą ir Agnę pirmą kartą sutikau tik penktadienį, o jų pagalba tikrai buvo nepakeičiama. Iš karto sakau ačiū jiems visiems už šauniai ir produktyviai praleistą savaitgalį.

Nelabai tikėjausi, kad per tokį trumpą laiką galima ką nors apčiuopiamo pagaminti, todėl pats šiek tik nustebau kad, šeštadienio rytą parašę pirmasias kodo eilutes, sekmadienio vakarą jau galėjome pademonstruoti, tegul ir ribotą, bet veikiantį prototipą. Tiesa, tas pavyko tikrai nedaugeliui komandų – iš viso veikiančius prototipus pristatė gal 4 komandos 14 ir tik 2 iš jų visą darbą padarė savaitgalio metu. Mes irgi nepasiekėme visko, ką buvom suplanavę pradžioje, bet geram pristatymui užteko :)

Taigi – apie mūsų projektą. „tinyInvoice“ – paprastutė sąskaitybos sistema pagal individualios veiklos pažymą dirbantiems freelanceriams. Paprasta šiuo atveju reiškia, kad registruojantis jums tereikia nurodyti rekvizitus ir veiklos kodus pagal EVRK, o kuriant sąskaitą – užsakovą, darbų eilutes ir sumas ‘į rankas’ arba ‘ant popieriaus’ (kaip patogiau). Visą kitą „tinyInvoice“ turėtų padaryti pati – apskaičiuoti mokesčius, suformuot sąskaitą HTML ir PDF formatu, parengti sąskaitų žurnalą ir pan. Pirmąją sąskaitą sugeneravome dar šeštadienio vakarą, o sekmadienio pristatyme jau galėjome parodyti, kaip paprastai, 4 žingsniais, galima parengti naują sąskaitą.

Čia tikrai ne balandžio 1-osios pokštas, ir iki naudojamos alpha versijos trūksta gerų poros dienų darbo. Negaliu pažadėti, kad po poros dienų ji ir startuos, netgi priešingai – iki Vėlykų starto tikriausiai nebus. Bet kadangi toks įrankis man pačiam tapo reikalingas, kiek vėlesnis startas tikrai bus. O toliau žiūrėsim :) Pagal verslo planą, mums reikia bent trijų vartotojų per mėnesį mokančių 15 Lt, kad projektas būtų pelningas, todėl kviečiu komentaruose registruotis ir taip paskatinti mane greičiau programuoti! :) Kalbant rimtai, visi klausimai, pasiūlymai ir patarimai – labai laukiami.

Pabaigai – ačiū „Startup Weekend“ organizatorių komandai už šaunai paraleistą savaitgalį. Galima būtų ir dažniau :) P.S. Šaunūs marškinėliai, tikrai bus nešiojami!

Pirmasis mano tekstas apie „WordPress“ FWD.lt portale sulaukė nemenko susidomėjimo – pagal vidinę statistiką jį per penkias dienas peržiūrėjo daugiau nei 700 kartų. FWD.lt mastais – ne taip ir daug, bet tarp 70-ies skaitomiausių papuola. Be to,  tai yra panašiai tiek lankytojų, kiek šiame tinklaraštyje apsilankė žmonių nuo metų pradžios. Paskatintas sėkmės šiandien dalinuosi nauju tekstu. Šį kartą – apie „WordPress“ patvirtinimo laiškų modifikavimą.

Pastaba: Jei šis tekstas įtartinai panašus į analogišką fwd.lt publikaciją, tai prašome nenustebti ir per daug nesipiktinti – jis atsirado po diskusijos Twitteryje. Taigi ar galima apie vieną nuorodą parašyti „normalų“ tekstą? Pabandykime…

***

Šiais laikais automatinis rašybos tikrinimas visiems atrodo savaime suprantamas dalykas. Lietuviškų žodžių rašybą patikrinti moka ne tik raštinės programų paketai tokie, kaip „Microsoft Office“ ar „OpenOffice“ – pagrindinės naršyklės irgi tą sugeba. „Internet Explorer“ prireiks papildomos programėlės, o „Firefox“, „Chrome“ ir „Opera“ tokias galimybes turi iš karto.

Žinoma, rašybos tikrinimas ne visuomet veikia tiesiog įdiegus programą – kartais tenka pakaitalioti nustatymus, šį tą įdiegti ir panašiai. Kol dirbate prie savo kompiuterio – ne bėda, radę laisvą minutę tokius dalykus susitvarkome. Tačiau ką daryti, jei šiuo metu dirbate universiteto skaitykloje, kur neturite galimybės keisti jokių nustatymų, o kompiuterio administratorius rašybos tikrinimą sutvarkyti pamiršo? Štai tokiu atveju ir praverčia internetinė rašybos tikrinimo tarnyba rasyba.lt. (Ironiška, bet jei adresą suvesite taisyklingai, t.y. su lietuviška š , tarnybos nepasieksite…).

Tarnyba – paprasta kaip dvi kapeikos. Tiesiog pasirenkate kalbą, kurios rašybą norite tikrinti, įkeliate tikrinamą tekstą (tik copy/paste, įkelti failo galimybės nėra) ir tarnyba raudonai pabraukia užkliuvusius žodžius. Paspaudus ant pabraukto žodžio galima pamatyti panašių žodžių rekomendacijas. Pavyzdžiui, žodį paste rasyba.lt man pasiūlė keisti žodžiais pašte, pase ir panašiai.

Išbandžiau tarnybą įkėlęs pirmąsias šio teksto pastraipas ir turiu pasakyti, kad bent jau šio bandymo metu tarnyba veikė puikiai – greitai ir be klaidų. Jau buvau pasiruošęs rašyti aukštą pažymį ir pagyrimą autoriams už įdėtą darbą, bet įkišęs nosį į kodą supratau, kad čia panaudotas tinklalapiams skirto „TinyMCE“ vaizdaus teksto redaktoriaus įskiepis, kuris rašybos tikrinimui naudoja standartines „PSpell“/„ASpell“ bibliotekas arba „Google spellchecker“. Tai kiek sumenkina nuopelnus įgyvendinimo srityje, bet už idėją vistiek – 10 balų.

Pabaigai, pagalvojau, kad tokią funkciją būtų gerai įdiegti naujienų portalų komentarų formose – ir neleisti publikuoti komentaro, kol jame yra rašybos klaidų. Toks fašistinis metodas, žinoma, bet tikrai pagerintų bendravimo kultūrą…

Artėja šio tinklaraščio 7-tas gimtadienis, bet dėl labai epizodinio ir fragmentiško rašymo didesnio ir pastovesnio lankytojų rato kol kas taip ir neužsiauginau. O rašyti vien sau ir keliems draugams – ne taip įdomu, nes kai į tekstą įdedi savo darbą ir laiką,  norėtųsi, kad jį perskaitytų daugiau nei 10-20 žmonių.

Kai kuriuos teminius įrašus jau esu iškraustęs į atskirus projektėlius – besidomintys užjūrio televizijos ir mėgstamų serialų situacija turbūt jau įprato stebėti usatv.tumblr.com, o kuklius sci-fi rašymo bandymus galima rasti polaris.ismok.lt. Kadangi dabar ėmiau daugiau rašyti techninėmis temomis – apie “WordPress”, mano grafomano fabrikėlis nusprendė atidaryti naują, tam skirtą skyrių.

Kai praėjusią vasarą formavosi FWD.lt ir jo komanda, buvau užėmęs konstruktyvaus kritiko ir profesionalaus replikuotojo poziciją. Tikiuosi,  kad mano tuometinės pastabos padėjo šitam projektui augti ir stiprėti, bet, nors ir daug dalyvavau diskusijose, autoriumi taip ir netapau. Pirmiausiai todėl, kad tuo metu praktiškai nerašiau IT temomis, o ir iš viso rašiau nedaug. Povilas net kelis kartus kvietė parašyti bent svečio įrašą, bet vis nesurasdavau laiko ar įdomios temos.

Bet nuo šiandien viskas pasikeis. FWD.lt maloniai sutiko priimti mano rašliavas ir leisti prisijungti prie garbaus autorių kolektyvo.  Pirmasis mano straipsnelis kaip tik prieš keletą minučių ten pasirodė. Ir tikrai nebus toks paskutinis. Negaliu pasakyti kokiu dažnumu, bet įvairių techninių patarimų “WordPress” meistrams ir šiaip tinklalapių kūrėjams ten tikrai kartas nuo karto atsiras. FWD politika tokia, kad ten publikuojamų tekstų į asmeninius blogus perpublikuoti negalima, todėl čia tų tekstų neskelbsiu – nebent trumpus teaserius su nuoroda į ‘originalą’ – sekite naujienas ;)

Kai prasideda kalba apie komentavimo sistemas, tokias kaip Disqus ar IntenseDebate, visad pagalvoju – ir kam žmonėms jos reikalingos. Frogsign lyg ir pabandė tą paaiškinti šitame tekstuke, bet turiu pripažinti, kad ne visiškai supratau, ką autorius norėjo pasakyti. Panašu į  tipišką seoiito atvejį, kai perlenkiama lazda bandant tekste prikaišioti raktažodžių ir juos visaip išryškinti.  Pabandysiu apie tą patį parašyti žmoniška kalba ir iš savos varpinės.

Tikriausiai kiekvienas tinklaraštininkas, rašydamas tekstą tikisi sulaukti reakcijos – Facebook laikų, Twitter retweetų, Google +1 ir pan. O svarbiausiai – komentarų. Bent jau man diskusija po tekstu yra viena svarbiausių paskatų rašyti, todėl natūralu, kad komentavimo sistema yra svarbi kiekvieno tinklaraščio dalis. „WordPress“ yra daugumos tinklaraštininkų pamėgta turinio valdymo sistema, todėl jei pradedate rašyti tinklaraštį, greičiausiai naudojatės būtent ja. Formuojant savo tinklaraštį tenka priimti daugelį sprendimų ir komentarų sistemos pasirinkimas yra vienas iš jų. Iš esmės yra du galimi variantai – naudoti tai, ką siūlo „WordPress“, arba įdiegti vieną iš specializuotų komentavimo sistemų. Taigi, kas geriau?

„WordPress“ komentarų sistemos galimybės

„WordPress“ netapo populiariausia tinklaraščių sistema už gražias akis - tai patogi, lengvai suprantama, valdoma ir išplečiama sistema. Ne išimtis ir jos komentarų modulis. Nustatymų nėra pernelyg daug, visus juos rasite Settings > Discussion skiltyje. Galima nustatyti, ar priimti anoniminius komentarus, automatiškai užrakinti komentarus po numatyto dienų skaičiaus. Iš vaizdavimo pusės – galima įjungti arba išjungti komentarų šakojimąsi, kai atsakymai yra rodomi vis kitame lygyje, ar skaidyti komentarus į puslapius, kai jų yra labai daug bei kuriuos rodyti aukščiau – naujesnius ar senesnius. Be to, galima nustatyti, ar norite gauti pranešimą el. paštu kai kažkas parašo komentarą arba komentaras užlaikomas moderavimui. Moderavimo funkcijų irgi nedaug – ar administratorius visad turi patvirtinti komentarus, o gal tik žmonių, kurie iki šiol neturėjo patvirtintų komentarų. Be to, galima nustatyti raktinius žodžius, kurie automatiškai užlaiko komentarą moderavimui arba pažymi kaip šiukšlę. Dar galima nustatyti, kad įtartinai daug nuorodų turintis komentaras būtų užlaikytas – paprastai tuo pasižymi būtent šiukšlintojų komentarai.

Greta standartinių nustatymų yra daug galimybių išplėsti komentarų funkcionalumą įskiepių pagalbą. Oficialus „WordPress“ įskiepių katalogas skaičiuoja beveik 900 žymą comments turinčių įskiepių. Vienas iš jų – „Akismet“ yra standartiškai įdiegtas į kiekvieną „WordPress“ instaliaciją. Tai – labai gabus komentarų šiukšlių filtras. Jį aktyvuojant reikia užsiregistruoti Akismet.com svetainėje ir gauti specialų API kodą. „Akismet“ yra komercinė paslauga, tačiau tinklaraštininkams yra nemokamas planas, taigi piniginės paploninti neteks. Galima įdiegti ir komentarų vertinimo sistemą, pavyzdžiui naudojant GD Star Rating įskepį.

Išorinės komentarų sistemos – „Disqus“, „IntenseDebate“ ir pan.

Tarp komentarų funkcionalumą papildančių „WordPress“ įskiepių rasite ir tokius, kurie standarinę komentarų sistemą pakeičia visiškai kita. Šių sistemų privalumus gan gerai apžvelgė Frogsign, tik kažkodėl pamiršo paminėti, kad komentavimo funkcionalumą siūlo ir „Facebook“ – tokios sistemos veikimą galite išbandyti pavyzdžiui TechCrunch.com tinklalapyje. Apibendrinant – pagrindiniai tokių sistemų privalumai yra glaudi integracija su socialiniais tinklais – galimybė prisijungti naudojant „Facebook“, „Twitter“ ir kt. paskyras – bei išplėstos komentavimo galimybės – nuotraukų, vaizdo įrašų įkėlimas ir pan.

Atrodytų, kad viskas puiku – bet tokios sistemos turi ir trūkumų. Pirmiausiai – greitis ir priklausomybė nuo trečiosios šalies. Įkeliant komentarus iš kito serverio šiek tiek nukenčia tinklalapio įkėlimo greitis – kad ir kokie greiti būtų šių sistemų serveriai – tai vis dėlto yra papildomos http užklausos. Be to, jei „IntenseDebate“ ar „Disqus“ susiduria su problemomis, jūsų tinklaraštyje ne tik nebegalima nieko pakomentuoti, nesimato ir senesnių komentarų. Jei nuspręsite tokios sistemos atsisakyti ar ją pakeisti kita, perkelti senuosius komentarus irgi gali būti nelengva. Dar viena problema yra daugiau techninė – kiek teko žiūrėti, tik „Disqus“ sistema palieka komentarų tekstą tinklaraščio HTML kode. O jei komentarų nėra HTML kode, jų nemato paieškos sistemos. Jei diskusijos yra tikrai vertingos ir ilgos, tai gali būti pakankamai rimtas praradimas.

Vietoj išvadų

Vieno atsakymo į klausimą „Kas geriau?“ nėra. Viskas priklauso nuo to, kokie yra tinklaraščio autoriaus techniniai įgūdžiai. Kadangi aš puikiai pažįstu „WordPress“ sistemą ir turiu programavimo įgūdžių, aš standartinę sistemą nesunkiai galiu pritaikyti savo poreikiams. Tuo tarpu pradedančiajam tinklaraštininkui gerokai paprasčiau yra įsidiegti vieną iš išorinių sistemų ir per daug nesukti dėl to galvos. Tiesiog reikia žinoti galimas problemas ir nuspręsti, ar tos papildomos funkcijos yra tikrai reikalingos – kaip dažnai jūsų komentatoriai norės įkelti paveikslėlius ir video įrašus ir pan. Dažniausiai standartinių funkcijų daugiau nei pakanka.

Papildymas

Susilaukiau pastabos, kad visiškai į lankas nuklydau kalbėdamas apie išorinių sistemų privalumus. Dėkui Vladui už pastabą ir nuomonę. Iš tiesų, rašydamas šį tekstą į komentarų sistemas žiūrėjau iš tinklaraščio autoriaus, o ne eilinis komentuotojas.

Nuotrauka – iš thisismyurl.com

Ką tik baigiau žiūrėti „Firefly“. Susidomėjau šiuo serialu, kai prieš porą dienų manes užklausė apie jo nutraukimo priežastis. Ir užsikabinau. Per dvi dienas peržiūrėti 14 serijų ir pilnametražį filmą priedo – mano tvarkaraščiui rimtas išbandymas, bet tokios neesminės smulkmenos kaip laiko trūkumas manęs dar niekad nesustabdė… Plačiau – usatv.tumblr.com

Kad jau taip nutiko ir FOX paskelbė neplanuojantys mokėti už antrą Spilbergo sci-fi dramos „Terra Nova“ sezoną, nusprendžiau atidaryti nekrologų skiltį. Tikrai nežadu aprašinėti visų „nuimtų“ serialų – tam juos pirmiausiai reikėtų būti žiūrėjus. Kaip ir su žmonėmis, nekrologų nusipelno tik kažkuo išsiskyrę, žymę palikę projektai. O „Terra Nova“ – vienas iš tokių. Plačiau – usatv.tumbr.com

Pratęsiu vakar pradėtą sezono naujokų apžvalgą. Šiandien taikiklyje – ABC nuo rudens rodomas „Once upon a time“. Pripažinsiu, kad juo susidomėjau pirmiausiai dėl Jennifer Morrison, kurią prisimenu iš „House“ laikų. Pasidarė įdomu, ką ji nuveikė po to, kai 2010-aisias pasitraukė iš ekscentriškojo daktaro komandos.

Pasirodo, „Once upon a time“ yra pirmas rimtas Jennifer mėginimas grįžti į televizinę dramą. Tai – dviejų buvusių „Lost“ scenaristų, Edward Kitsis ir Adam Horowitz fantastikos žanro kūrinys. Plačiau – usatv.tumblr.com